Apie Kalėdas

Kalėdos – pati didžiausia metų šventė, kuri džiugina kone visus. Gal yra koks vienas kitas "grinčas", bet vis tiek dauguma žmonių šią šventę „adaptuoja“ pagal poreikį. Kai kam tai labai religinė ir tikėjimu grįsta, kai kam linksma, kai kam labai šeimyniška. Man asmeniškai didesnė šventė yra Kūčios – ir manau, kad tai lemia vaikystės įpročiai. Sovietiniais metais niekas neturėjo laisvadienių, kad galėtų švęsti Kalėdas, bet Kūčias švęsdavo visi, kuriems tai buvo svarbu kaip lietuvybės dalis. Tą vakarą šeimos susirinkdavo dažniausiai pas kaimuose gyvenančius tėvus, užsidangstydavo langus storom užuolaidom, papuošdavo Kalėdų eglutę ir prasidėdavo grožio, šilumos, paslaptingumo ir rimties vakaras, pasibaigdavęs vaikų žaidimais, spėjimais, burtais ir Kalėdų ryto laukimu. Gerai, jei tas Kalėdų rytas sutapdavo su savaitgaliu ir nereikdavo skubėti į mokyklą – tada šventė tęsdavosi ir ant stalo keliaudavo garuojantys skanumynai iš močiutės krosnies. Bet tokių sutapimų nebuvo dažnai, todėl Kalėdų pietų tradiciją kuriame palyginus neseniai. Dabar, kai mes galime turėti visko, ko tik geidžiam – sukurti šventę namuose nėra sudėtinga. Gal kiek sudėtingiau darosi nepadauginti, nes akys raibsta nuo pasiūlos, o laiko pritrūksta išsigryninimui, ko norim ir kas mums patinka. Savo fb grupėje klausinėjau moterų, kokie deriniai atrodo kalėdiškiausi. Žinoma, dažniausiai buvo paminėtas žalios ir raudonos spalvos derinys. Tai labai logiška – žalia eglutė atneša savo spalvą, o raudoni obuoliukai ar putino uogos, raudonųjų serbentų drebučiai – tie akcentai, kurie džiugina žiemą. Prie šios tradicijos, žinoma, prisidėjo ir kokakolinis Santa Klausas bei sovietinis diedas morozas... Galbūt dėl pastarosios priežasties - vis daugiau namų yra linkę grįžti prie aukso geltonumo, kuris anksčiau spindėdavo šiaudų soduose ir paukšteliuose, pagamintuose iš geltonų javų. Pilkšvas ir rasose išbalęs linas dabar transformuojasi į kokybiškus lininius audinius ir sidabrą. Ir dėl gausaus pasirinkimo, bei mano nuomone, vis platėjančios šypsenos mūsų šalies žmonių veiduose, skonio, estetikos pajūčio atgaivinimo, pasisėmimo idėjų ir grožio iš sovietmečio nenukankintų šalių – mūsų šventės įgauna spalvų. Niekas nebėra šokiruotas, kai Kalėdų stalas padengtas su violetiniais akcentais, arba kai dominuoja rausva spalva. Dauguma pasakys, kad mėlyna – karališkai atrodanti spalva.
Kokie pagrindiniai akcentai laisvai renkantis šventinį stalo dekorą? Jei esate labai gerai jaučiantys spalvas, atspalvius, turite puikų skonį - tai Jums nėra jokių taisyklių. Darykite, kaip išmanote. Šventės tam ir yra, kad dominuotų NORIU, MAN PATINKA. Jei truputį abejojate ar nesulaukiate puikaus įvertinimo – eikite saugesniu keliu. Pasirinkite 2-3 spalvas, kurias derinsite ant stalo. Tarkim, jei pasirinkote tradicines raudoną ir žalią spalvas – tai ir aksesuarus pasirinkite irgi šių spalvų. Nusprendžiate, kokius įrankius derinsite – sidabro ar aukso spalvos - ir tada varijuojate. Gali būti taurės su auksiniu krašteliu, jei įrankiai auksinia - tiks auksinė žvakidė ar aukso spalvos žvakė, kalėdinis žaisliukas. O servetėlės, kalėdiniai suvenyrai ar net uogelės ant eglės šakelės – dominuojančių žalios ir raudonos spalvos. Tada stalas atrodys harmoningai ir šventiškai. Kalėdoms labai tinka puokštės ar puokštelės su visžaliais ir spygliuočiais augalais, kuriuos tinka derinti su bet kokiais gyvais žiedais – nesvarbu, ar tai putino uogos, ar meilenio karališki žiedai, ar tik besikalantis baltas hiacintas. Jei šeimoje yra vaikų – puikiai dera žaidybiniai stalo dekoro elementai – elniukai, arkliukai, nameliai, mašinytės, kalėdiniai autobusiukai, figūrinės žvakės.
Niekada neprašausite, jei pasirinksite indus bei stalo aksesuarus su Kalėdų tematika. Žinoma, dauguma žmonių yra labai praktiški ir nenori turėti teminių indų, tačiau jie yra labai svarbūs vaikams. Visi prisiminimai juk ateina iš vaikystės. Jei tėvai galvoja apie tai - tai tikrai pasistengs, kad šventinis stalas giliai įstrigtų atminty. Kalėdiniai indai dažnai būna dekoruoti vaikiškais piešinukais – jie tikrai sužadina vaikų smalsumą ir sukelia teigiamas emocijas. Suaugusiems juk nieko neatsitiks, jei kurdami šventę vaikams, ir patys sugrįš į savo vaikystę. Vaikai greitai užauga ir tada jau nebelieka to kalėdinio džiugesio, kuris pripildo šventę krykštavimų ir džiaugsmo šūksnių bei plėšomo dovanų popieriaus garso, palydimo džiaugsmingų cypavimų. Todėl derinys su paukščiukais dekoruota lėkšte, tokia pat servetėle, puodeliu ar dekoracija – visai sveikintinas namuose, kuriuose yra vaikų ir anūkų.
Mūsų klimatas gana atšiaurus, o pasislinkę metų laikai retai kada benudažo šventes baltai, todėl spalvos ant Kalėdų stalo – labai sveikintinas dalykas. Kai aplink pilka, tai rausva spalva Kalėdų rytą gali nudžiuginti taip pat, kaip iškritęs sniegas. Renkantis rausvą spalvą nesunku derinti kitus atributus – rausvą stiklą, žvakides, servetėles, galbūt net Kalėdų eglutę galima puošti rausvai. Tokios minkštos ir švelnios Kalėdos sužadins pačius švelniausius jausmus. Pavargusiems nuo įtampos, bėgimo ir reikalų – tai gali būti puiki terapija. Bet žinoma, visos dekoro spalvos turi tikti ir patikti susirenkantiems.
Jei švenčia suaugę žmonės, kurie nori prabangos - visad tiks auksas. Jis idealiai tinka su žvakių šviesa, kontrastingom spalvom. Jei pasirenkate gilią juodą ar pilką, baltą ir auksą - tai tikrai kaip bežiūrėsite – viskas atrodys prabangiai ir rimtai bei šventiškai. Kartais net nereikia ir staltiesės, kad atsiskleistų savitas stilius. Juk griežtų taisyklių namuose niekas nemėgsta. Na, gal ne niekas - gal dauguma ?
Aš pati esu mėlynos spalvos mėgėja ir mylėtoja. Net savo indų ir tekstilės bei aksesuarų parduotuvėlę pavadinau GRAŽU NET MĖLYNA, nes nuo vaikystės mėgstu šią spalvą. Ji pakankamai uiversali, kad galėtų būti derinama tiek su auksu, tiek su sidabru. Mėlynos ir sidabrinės spalvos derinys bus griežtesnis ir šaltesnis, labiau kviečiantis į kompaniją baltus akcentus, o mėlyna su auksu- atrodo linksmiau ir žaismingiau.
Jei pasakytume, kad mano Kalėdų stalas bus dekoruotas rudai – daugeliui gal iškiltų prastas vaizdas prieš akis, tačiau ruda – labai gera spalva. Jos yra visokiausių atspalvių - nuo švelnutėlės balintos kakavos, riešuto rudumo iki sodraus tamsaus šokolado. Tikras atradimas – rudos ir mėlynos derinys. Jis niekada nebus nei nuobodus, nei neįdomus. Visada galima varijuoti, kurios spalvos norisi daugiau. Ir kaip jau sakiau – prie rudos bei mėlynos spalvos priderinus auksą ir sidabrą – gaunam skirtingas nuotaikas.
Taigi, kokie pagrindiniai kalėdinio stalo dalykai? Jei stalą dengiame staltiese - tai ji irgi turi būti arba kalėdiška, arba derančių spalvų. Visad universalu balta spalva. Žymiai paprasčiau su vienspalve staltiese, bet tai nereiškia, kad ji privaloma. Gražiai marginta staltiesė gali būti išsigelbėjimas, jei namuose yra tik balti indai, kas vis dar dažnai pasitaiko. Kad stalas atrodytų gražiai – rekomenduojama naudoti dideles ir mažesnes lėkštes. Dailiai atrodo padėkliukai, ant kurių statomos lėkštės. Būtinas atributas – medvilninės servetėlės, kurias svečiai ar šventės dalyviai ne tik panaudos pagal paskirtį, pasidėdami jas ant kelių, bet jos ypatingai puošia stalą. Jei mėgstate lankstyti – drąsiai galite tai daryti. Man patinka tiesiog pertraukti servetėles per servetėlių žiedą suėmus už vidurio ir tokį žaismingą gautą derinuką padėti ant stalo ar lėkštės. Nors dauguma mūsų esam išmokyti įrankius dėti tradiciškai - peilis ašmenimis į lėkštę dešinėje, o šakutė – dantukais į viršų kairėje – tačiau nebus didelio nusižengimo, jei šeimoje priimta paserviruoti kitaip. Tarkim, sudedant įrankius dešinėje lėkštės pusėje ant sulankstytos servetėlės ar padarant iš jos kišenėles įrankiams. Tokiu serviravimu mielai užsiima vaikai, jei jiems parodoma, kaip galima iš kvadratinės servetėlės išlankstyti įvairių figūrų. Taip juos įtraukus į stalo dekoravimą užtikrinsime, kad prisiminimai ir įgūdžiai, gauti vaikystėje, vėl atsigamins turint savų vaikų.
Dar vienas pageidautinas dalykas - žvakės ir žvakidės. Jei stalas nėra didelis – tai aukštų žvakidžių nepristatysime, bet mažos žvakutės tikrai sukurs jaukumą. Jei jos dar komponuojamos kartu su šventinėmis gėlių kompozicijomis – stalas atrodo tikrai puikiai ir skoningai.
Na ir netikėčiausi dekoro elementai – jų tikrai gausu. Eglutės žaisliukai nebūtinai turi kaboti tik ant jos – jie puikiai tinka ir ant stalo, kad tikrai žvilgėtų ir primintų, kad Kalėdų rytą, dieną ar vakare susirinkome džiaugtis ir švęsti!
Linkiu spalvotų švenčių ir drąsių eksperimentų ne tik virtuvėje, bet ir ant pietų stalo!