Kaip išsirinkti indus ir kokios stalo serviravimo tendencijos išliks ilgam

 „Gražu net mėlyna“  praėjusiais metais tapo mylimiausia maža el. parduotuve. Ką jums reiškia šis pirkėjų įvertinimas, kaip gimė parduotuvės idėja ir kuo, Jūsų manymu, ji pelnė žmonių simpatijas?

Ne pirmus metus „Gražu net mėlyna“ nominuojama mažųjų parduotuvių kategorijoje. Bet pernai pavyko būti mylimiausia! Viena bendruomenės narė visad praneša Facebook grupėje apie startavusį balsavimą ir tada jau prasideda azartas ir žaidimas. Man labai patinka pats procesas, o rezultatu džiugiamės kartu, nes be žmonių niekas nevyksta gyvenime. Žmonės yra turtas ir laimė. Parduotuvės idėja labai paprasta – turėjau tik vieną Danijoje pirktą GreenGate porcelianinį latte puodelį ir per pandemiją išsigandau, kad mano rytai taps ne tokie geri, jei jis dužtų. Reikėjo nusipirkti atsargai. Pasiklausinėju žmonių, ar jie irgi norėtų tokių indų ir susidarė branduolėlis moterų, kurios pavartę katalogą išsakė savo norus – taip ir prasidėjo elektroninė parduotuvė, kuri labai asmeniška ir labai konkreti – vienos kompanijos indai ir tekstilė bei namų aksesuarai. Galbūt tas mylimiausios parduotuvės vardas atsiranda dėl žinojimo, kas yra vienintelė darbuotoja – man atrodo, kad žmonės mėgsta žinoti, su kuo kalbasi, kas juos konsultuoja ir į ką kreiptis, jei kažko reikia. Kaip rašė Justinas Marcinkevičius - Kiek atiduodi - tiek tavęs ir lieka. Aš labai stengiuosi dėl savo pirkėjų – noriu, kad jiems būtų malonu, mėgstu juos nustebinti staigmenomis – įdedu dovanėlę, jei nebūnu pavargus – parašau laiškelį. Visada patariu, jei klausia mano nuomonės. Atsiunčiu nuotraukas, jei norisi pamatyti „gyviau”. Ko gero, maži kasdieniai dalykai ir rūpestis pelnė simpatijas ir netingėjimą intensyviai balsuoti.

 Anksčiau namuose buvo įprasta turėti vienodą pietų ar arbatos servizą. Ar šiandien jis vis dar reikalingas, ar skirtingų spalvų, raštų ir formų indų derinimas jau tapo naująja norma?

Man atrodo, kad dar ir dabar žmonės turi servizus. Net aš pati turiu – padovanotą vaikų senelio, kurį išsitraukiam kartą metuose per Kūčias. Tokie indai turi sentimentalią reikšmę – jie gali būti kaip tradicija, gali turėti istoriją. Nebūtina jų atsisakyti, bet labai sveikintina juos derinti su nujienomis. 12 baltų servizo lėkščių gali virsti puikiomis polėkštėmis, ant kurių galima sudėti įvairiausias mėgstamas lėkštes – tai bus tarsi seno ir naujo junginys. Dabartinės šeimos nėra tokios didelės, kad reikėtų didelių servizų, bet švenčių metu vis tiek norisi didelio stalo, todėl mamų ir močiučių palikimas gali suspindėti naujai. Šiandien tikrai labai mėgstamas stilus – spalvų, raštų ir tekstūrų įvairovė. Gyvenimas gerėja ir greitėja, todėl „išeiginių” indų poreikis mažėja, nes jau turime prabangą kasdien valgyti iš porcelianinių indų, kurie kokybiški ir gražūs, lengvai plaunami indaplovėse, nes „paauksavimai” yra atsparūs. O naujoji tendencija miksuoti yra labai sveikintina – ji paprasta, žaisminga, žavi ir lengva, jei tik truputį pagalvojame, ką su kuo norime derinti ir kokios linijos laikomės.

 Nuo ko pradėti norint susikurti praktišką kasdienį indų rinkinį? Kokių indų iš tiesų reikia ir kaip pasirinkti tinkamą jų kiekį pagal šeimos dydį, gyvenimo būdą bei tai, kaip dažnai priimame svečius?

Praktiškumas nėra aksioma visiems. Nėra vieno universalaus sprendimo ar formulės, nes šeimos labai skirtingos, jų kasdieniai ritualai skiriasi. Man atrodo, kad dabar nebėra kasdieninių ir šventinių indų. Bent jau aš ir „Gražu net mėlyna“ Facebook bendruomenė esame kone vieningai nutarę, kad gyvenimas yra vienas, nepapildomas, neatsukamas, nepakartojamas ir kasdienybė yra geros praeities garantas, o ateitis irgi bus tokia, kokią susikursime dabar, todėl pradėti dieną visada verta su porcelianiniu puodeliu. Jei kasdieniniai indai gražūs – tai jie puikiausiai taps ir šventiniais. Kai užsuka klientės ir pasako, kad reikia 6 lėkščių – dažniausiai paklausiu, ar šeimoje yra 6 žmonės. Atsakymas labai retai būna “taip” – dažniausiai būna: ne, mes tik 4 arba 3. Tada paklausiu, kodėl nori pirkti 6 lėkštes ir atsakymas aiškus – iš įpročio. Galbūt nelabai pardavėjiškai elgiuosi, bet visada pasiūlau nusipirkti tik tiek, kiek šeimos narių yra. Dabar ne baisieji deficito laikai – visad galima rasti, prisiderinti, pasipildyti naujai. Tuo labiau, kad ir tendencijos tokios – visi daiktai į namus turi ateiti pamažu, su istorija, jie turi kelti prisiminimus ir turėti emociją. Kad būtų praktiškiau ir lengviau – siūlau pasirinkti dominuojančią spalvą – tarkim, man patinka mėlyna ir aš bandau išlaikyti mėlyną liniją – kažkas mėlyno turi būti naujai atkeliaujančiuose induose ir tekstilėje. Visada pasiūlau turėti panašaus stiliaus, spalvos bazines lėkštes, kurios tarnautų ir kaip karšto patiekalo lėkštė pietų ar vakarienės metu ir kaip polėkštė, jei susirenkama tik valgyti pyrago. Jei šeima nedidelė, bet dažnai priiminėja svečius – tada labai logiška pasirinkti keletą komplektų, kuriuos galima keisti sezoniškai – tarkim, 4 lėkštės vasarai, 4 rudeniui, dar 4 žiemai – ir tada jau yra 12 lėkščių dideliam susibūrimui ar šventei, jei ji organizuojama namuose. Visai kitas pasirinkimas, jei namuose niekada nebūna daug svečių – tada galima minimalizuotis. Galbūt žmonės nori turėti daug puodelių ir dubenėlių, o lėkščių – minimaliai. Kiekviena šeima žino savo įpročius, mėgstamus patiekalus. Jei šeima sėda prie „vieno puodo” vakarienės – tai žinoma, kad be dubenėlių arba pastos lėkščių nelabai išsivers. Jei pusryčiams valgomos košės ar dribsniai – turi būti dubenėlių pasirinkimas, nes juose dar ir serviruojami priedai. Jei sumuštiniai yra dienos pradžia – tada reikia ovalių lėkštučių, ant kurių tilptų puodelis ir ryto sumuštinis. Jei nuolat minkoma duona ir kepami pyragai ar ruošimos gėrybių atsrgos žiemai – būtini įvairių dydžių dubenys. Tikrai vienos taisyklės negali būti – klausomės, kada jaučiamės gerai ir darome, kad būtų gražu ir patogu.

 Į ką svarbiausia atkreipti dėmesį renkantis ilgaamžius kasdienius indus?

Ilgiausiai išlieka klasika. Kad ir kokie madų vėjai siaustų – klasika yra nemari. Tvirtas kokybiškas porcelianas, žemės spalvos, rankų darbas, klasikinės formos, prabangi puošyba auksu, stilingi gėlių ir augalų motyvai – tai patikrinta klasika, kuri atgimsta ir atgimsta naujose kolekcijose. Šiuolaikiniam žmogui labai svarbu ir praktiškumas – kad būtų galima plauti indaplovėje, naudoti mikrobangų krosnelėje ir dar pageidautina, kad nedūžtų vežantis į pikniką. Aš labai džiaugiuosi, kad sulaukiam daug nuotraukų iš kelionių, kuriose matyti, kad porcelininiai mini latte puodeliai keliauja net į Sacharą! Čia yra tikrasis indų įvertinimas ir garantija, kad jie yra ilgaamžiai.
GreenGate yra sukūrusi kasdienių indų seriją ALICE. Labai praktiška turėti bazinius indus, kurie dera su kolekciniais, nes margos kolekcijos išleidžiamos du kartus per metus ir jau niekada nekartojamos, tik kuriamos taip, kad būtų galima derinti.

 Kaip derinti skirtingus indus, kad stalas atrodytų vientisas ir jaukus, o ne chaotiškas? Kokios dabartinės serviravimo tendencijos, Jūsų nuomone, išliks aktualios ilguoju laikotarpiu?

Kaip jau buvau užsiminusi – labai svarbu emocija ir istorija. Kiekvienam grožis yra skirtingas, bet tai, kas ateina į namus su meile, rūpesčiu, prisiminimais – visada yra vertybė. Kai aplankote savo močiutes – jos turi ką parodyti ir nušvinta, pasakodamos, kur pirko cukrinę ar ąsotėlį. Nes užlieja šildantys prisiminimai. Todėl turėti šeimyninius indus iš kartos į kartą tikrai verta. Galima juos išradingai jungti, derinti, papildyti naujomis kolekcijomis. Ypatingą reikšmę stalo estetikai turi servetėlės ir žvakės. Medvilninės stalo servetėlės gali tapti gražiausiu stalo dekoru, jei tik jas gražiai padėsime – yra begalės įvairiausių lankstymo būdų, o jei tam nėra ūpo – užtenka gražią servetėlę perkišti per servetėlių žiedą ir ji jau bus šarmingas akcentas net ant vienspalvės lėkštės, kuri niekuo nėra ypatinga. Gėlės ir žvakės visada yra puošmenos. Tik aš siūlyčiau atsisakyti aukštų vazų ir žvakidžių ant tų stalų, aplink kuriuos susėda žmonės – akių kontaktas yra svarbiau už puokštes. Gėles galima sumerkti į vazas šalia, o ant stalo užtektų mažyčių ąsotėlių su keliais žiedeliais ir žemų žvakidžių, kurios gali būti stiklinės, kad lūžtanti arbtinės žvakutės liepsnelė suteiktų jaukumo.
Greengate indai turi labai gerą derinimo suflerį – ant indų kraštelių yra viena ar kelios juostelės, kurios tiesiog pasufleruoja, kokios spalvos kitus indus ar tekstilę, stalo aksesuarus rinktis. Jei serviruodami stalą laikysimės vienos linijos (spalvos, stiliaus, tekstūros) – tai viskas gausis gerai. Paprasčiausia nepasiduoti chosui apsiribojant – tarkim, dominuoja mėlyna dangaus spalva, o prie jos deriname žemės ir žolės spalvas (gamta moko idealiai). Jei pasirenkame ryškią raudoną – galima drąsiau derinti žalią ar dar ryškiau – geltoną, kad stalas būtų tarsi skinamų gėlių lysvė. O jei mėgstme jūrą ir kopas – tai susišvelniname iki smėlio ir smilgų bei purslų pasirinkimų.
Tokie derinimo principai, manau, išliks ir toliau. Kad ir kokios ryškios arba blankios tendencijos ateitų, natūralios medžiagos, rankų darbas, kokybė ir klasika visada bus madingi.

Kokias klaidas žmonės dažniausiai daro pirkdami indus ir kaip išvengti daiktų, kurie vėliau tik dulkės spintelėje?

Nežinau, ar aš galiu įvardinti klaidas. Kas vienam atrodytų klaida, kitam jo pasirinkimas, kuriuo arba džiaugsis, arba nusivils. Man atrodo, kad didžiausia klaida, kuri visada atneš nusivylimą – prastos kokybės indų pirkimas. Niekada nebus malonu gerti kavą iš puodelio, kuris skilinėja nuo prisilietimo, kurio neįmanoma išplauti, nes jis įgeria arbatos ar kavos spalvas. Jis vis tiek atsidurs ten, kur atsiduria prasti dalykai. Veltui išleisti pinigai, kurie netneš nei džiaugsmo, nei naudos. Kitą klaidą aš įvardinčiau taip: nusipirkimas visų indų ir iš karto – čia tokia klaida, kai už didelę sumą gauni vieną malonumą – nuskriaudi save. Žymiai geriau pasilikti daug malonumų už tą pačią sumą lėtai ją leidžiant. Jei nusipirksi 12 vienodų lėkščių – jos ir bus vienodos. Visada turėsi gražų vienodą stalą. O jei pirksi skirtingas lėkštes vis sulaukdamas naujų kolekcijų, derindmas ir atrasdamas bendrumą – turėsi daug džiugesio ir kaskart vis bus kažkas mylimiausio iki kitos kolekcijos. Ir jei pasirinkti indai turės istoriją, jie primins tą būseną, kai nusipirkę, tarkim, puodelį su peliukais, kurie yra šio sezono bendrystės simbolis, sakantis, kad visi nori namų jaukumo ir visi turi teisę džiugsmingai laukti stebuklingųjų Kalėdų, džiaugsiesi kaip vaikystėje – tie pasirinkimai niekada nedulkės lentynose. Jie bus ištraukiami kad ir kartą metuose, bet su aiškiu tikslu – suteikti tą jausmą, kuris būdingas tik tam sezonui. Nes prisiminimai mus visada veikia raminančiai, o tradicijos įžemina. Ir jei tradicijos siejasi su šventėmis ir indais, tai kuo anksčiau gražūs indai atsiras namuose, tuo ilgesnės tradicijos bus ir tuo jos taps vertingesnės.